Maneičių piliakalnis

Tai pagrindinis Alaušo ežero pakrantės archeologinis objektas, Kultūros vertybių registre jam suteiktas paminklo statusas. Vos už 100 m nuo rytinio ežero kranto linijos stūksantis piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, datuojamas I tūkst. po Kr. – II tūkst. pr. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 28×16 m dydžio. Jos pietiniame krašte išlikusi apsauginių pylimų ir griovių sistema. 4 m žemiau aikštelės šiaurinio krašto yra 9 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 14 m aukščio. Piliakalnio ir jo papėdėje buvusios gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytų puodų šukių, molio tinko, laužavietė. Dabartinę piliakalnio išvaizdą labai pakeitė XX a. visoje jo teritorijoje vykę arimai ir kiti žemės judinimo darbai. Piliakalnio papėdėje įrengta Maneičių poilsiavietė. Pasak legendos, ant Maneičių piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Alaušo pilis. Pasakojama, kad kunigaikštis labai mėgęs didelį skaidrų ežerą, todėl mirdamas prašė jo palaikų pelenus išberti į šio ežero vandenis. Žmonės taip ir padarė, o patį ežerą kunigaikščio garbei pavadino Alaušu…